Skydliaukės sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gerovei, nes šis mažas, drugelio formos organas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant organizmo medžiagų apykaitą bei daugelį kitų procesų. Deja, skydliaukės sutrikimai tampa vis dažnesni, ypač moterų ir merginų tarpe, tačiau jų gali kilti ir vyrams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines skydliaukės ligų priežastis, svarbą išlaikyti organizmo balansą ir kaip galima atstatyti šio organo funkcijas.
Skydliaukės atsiradimo priežastys
Pirmiausia būtina suprasti, kad skydliaukės problemos dažniausiai nėra vienkartinis reiškinys – jos atsiranda dėl ilgalaikių organizmo deficitų. Dažniausiai pasitaikančios ligos yra hipotireozė (kai skydliaukė gamina per mažai hormonų), autoimuninis tiroiditas (kai imuninė sistema puola patį organą) ir hipertireozė (kai hormonų gamyba per didelė). Taip pat gali pasireikšti gūžys (struma) arba mazgai, tačiau svarbu žiūrėti ne tik į diagnozę, bet ir į bendrą organizmo būklę.
Nutriciologas, dirbdamas su skydliaukės sutrikimais, pirmiausia analizuoja kraujo tyrimų rezultatus, ypatingą dėmesį skirdamas organizmo baltymų lygiui. Baltymai yra būtini skydliaukės hormonų gamybai, nes tiek patys hormonai, tiek juos aktyvuojantys fermentai sudaryti iš baltymų. Žmonės, turintys baltymų trūkumą, dažnai jaučia nuovargį, prastą savijautą, blogą nuotaiką, o jų skydliaukės funkcijos sutrinka. Todėl optimalus bendro baltymo lygis kraujyje yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių, ar organizmas gali tinkamai gaminti skydliaukės hormonus.
Be baltymų, labai svarbu užtikrinti, kad organizme būtų pakankamai geležies, vario, cinko, seleno, magnio, B grupės vitaminų, vitamino A ir D – visi šie mikroelementai veikia skydliaukės hormonų gamybą ir jų receptorių jautrumą. Be to, dažnai klaidingai manoma, kad skydliaukės ligų priežastis yra tik jodo trūkumas. Iš tiesų jodo vartojimas turi būti atsargus ir tik po to, kai yra pašalinti kiti svarbūs organizmo deficitai, nes kitaip jodas gali tik pabloginti situaciją ir išprovokuoti autoimuninį tiroiditą ar hipertireozę.
Dar viena svarbi priežastis, kurią būtina paminėti, yra stresas. Ilgalaikis stresas lemia padidėjusį kortizolio išsiskyrimą, kuris neigiamai veikia skydliaukės funkcijas. Todėl labai svarbu mokytis valdyti stresą ir palaikyti tinkamą miego režimą – ypač eiti miegoti iki 23 valandos, kad organizmas galėtų pakankamai pasigaminti melatonino, reikalingo kortizolio lygiui mažinti.
Virškinimo sistemos būklė taip pat yra tiesiogiai susijusi su skydliaukės sveikata. Problemos su skrandžio rūgštingumu, žarnyno mikroflora ar tulžies nutekėjimu lemia nepakankamą maistinių medžiagų įsisavinimą ir didina imuninės sistemos apkrovą, kuri gali paskatinti autoimuninius procesus.
Jei skydliaukės ligos ignoruojamos, jos smarkiai pablogina savijautą: gali prasidėti nuolatinis nuovargis, svorio svyravimai, šaltis arba per didelis karštis, plaukų slinkimas, patinimas ir kiti simptomai. Tačiau, svarbiausia, jog skydliaukės funkcijos atstatymas yra įmanomas – tam reikalingas holistinis požiūris, įskaitant mitybą, mikroelementų papildymą, streso valdymą ir virškinimo sistemos palaikymą.
Neignoruokite kūno signalų – jei trūksta energijos, sunku reguliuoti svorį ar jaučiate kitus simptomus, susijusius su skydliauke, svarbu nedelsti ir pasidaryti reikalingus tyrimus. Laiku pradėta prevencinė priežiūra, subalansuota mityba ir gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai pagerinti savijautą, sustiprinti skydliaukės funkcijas ir užkirsti kelią ligų vystymuisi.
